Šalies architektai sunerimo, kad lig šiol pasirengti įgyvendinti naujas normas skiriama per mažai dėmesio, o kai kurie plėtotojai jau ima rengti eksperimentinius projektus.

Pernykštę gegužę Europos Komisija patvirtino direktyvą, joje nurodyta, kad reikalavimas statyti beveik nulinės energijos namus nuo 2018 m. bus taikomas statant viešuosius pastatus, o po dvejų metų – nuo 2020-ųjų – ir visiems gyvenamiesiems bei komercinės paskirties pastatams.

Lietuvos architektų sąjungos (LSA) pirmininkas Gintautas Blažiūnas, pasakoja, kad prieš aštuonis mėnesius priėmus ambicingą direktyvą ES šalys įvairaus lygio susitikimuose ir konferencijose jau aktyviai planuoja, kaip ją įgyvendinti, o Lietuvoje toli gražu ne visi architektai ir projektuotojai žino apie naujus keliamus statybos reikalavimus.

„Neseniai rengėme konferenciją „Nulinės energijos pastatų link“. Skaičiuojame, kad Lietuvoje dirba apie 3.000 architektų, tad juos visus supažinti su šiomis naujomis taisyklėmis irgi yra problema“, – teigia p. Blažiūnas.

Anot jo, savaime suprantama, kad statant beveik nulinės energijos pastatus reikės naudoti alternatyvios energijos šaltinius, kitaip bus neįmanoma apšiltinti pastatų, pašildyti vandens, užtikrinti elektros energijos tiekimo. Tam visų pirma reikia patvirtinto Alternatyvios energijos įstatymo bei atsinaujinančios energetikos naudojimo skatinimo.

 „Jeigu norime įgyvendinti direktyvą, reikia pradėti galvoti, kaip tai padaryti. Pirmiausia turi būti valstybės strategijos, reikia apie tai kalbėti, diskutuoti. Tarp kitų šalių architektų taip pat yra didelis sujudimas, visos kalbos sukasi apie tai, kaip pasiekti, kad pastatų energijos sąnaudos būtų beveik nulinės, o pas mus net kalbų nėra“, – diskusijų viešojoje erdvėje stoka skundžiasi LSA pirmininkas. Edita Meškauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė, teigia, kad architektų nerimas dėl direktyvos įgyvendinimo yra kiek per ankstyvas.

„Direktyva priimta tik pernai, ją įgyvendinti tik šiemet bus pradėta pačioje ES, bus pradėti rengti metodiniai standartai“, – dėsto ji. Ponios Meškauskienės teigimu, tai, ką apibrėžia naujoji direktyva, pamažu bus perkeliama į nacionalinę teisę, Statybų įstatymą, tad bėgti įvykiams už akių nereikia. Ji pasakoja, kad neseniai buvo parengti techniniai reikalavimai, taikytini statant pasyviuosius, mažai energijos sunaudojančius namus. Iš jų akivaizdu, kad labai aukšto energinio naudingumo pastate, kuriame energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba yra labai mažas, didžiąją dalį energijos turės sudaryti atsinaujinantys ištekliai – pagaminti vietoje arba netoliese.

Jonas Šimėnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas ir darbo grupės Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti vadovas, mini, jog kovo pradžioje pagaliau turėtų būti priimtas ir Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas.

„Įstatymui buvo pritarta paskutinėmis rudens sesijos dienomis, dabar beliko tik priėmimo stadija“, – pažymi jis.

Praėjusių metų pabaigoje buvo iškilusi grėsmė, kad šio įstatymo atsiradimas bus nukeltas neribotam laikui. Tada kilo diskusija, kad dvejus metus iki Seimo durų keliavusio įstatymo negalima svarstyti, kol neparengta artimiausių 40 metų šalies energetikos strategija. Vėliau Seimo narių pozicija pasikeitė.

Naujasis įstatymas apibrėš, kiek šalyje pagaminamos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, nustatys gamintojų ir vartotojų teises, 12 metų užtikrins iš atsinaujinančios energijos šaltinių pagamintos elektros supirkimą nustatytu tarifu. Individualiems vartotojams numatyta galimybė kompensuoti dalį atsinaujinančių išteklių įrengimo išlaidų.

Įgyvendinti ES pastatų energinio naudingumo naująją direktyvą po truputį rengiasi ir nekilnojamojo turto plėtotojai. Tiesa, jie pripažįsta, kad šioje bendruomenėje apie tai kalba ar konkretesnių planų turi kol kas vos kelios bendrovės, joms suskaičiuoti pakaktų vienos rankos pirštų.

Robertas Dargis, UAB „Eika“ vadovas, pasakoja, kad jie planuoja kelis eksperimentinius beveik nulinės energijos projektus, kad galėtų įvertinti, kiek šalies sąlygomis atsieina tokius pastatyti.

„Tai nebus masinė statyba, tačiau iki 2015 m. norime pabandyti įgyvendinti kelis tokius projektus“, – planus pristato pašnekovas.

Pasak p. Dargio, tokios statybos neabejotinai bus brangesnės ir investicijų reikės daugiau: „Esame jau anksčiau skaičiavę: be atodairos investuoti tik tam, kad pastatytume nulinės energijos namus, kol kas neapsimoka. Geriau, kad pastatas šiek tiek energijos vartotų, tada jį pigiau pastatyti ir jis įperkamesnis didesniam pirkėjų ratui.“

Projektuojant mažai energijos suvartojančius pastatus svarbios ne tik statybinės medžiagos ar alternatyvios energijos technologijos, bet ir architektūra, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, langų dydis, efektyvi vėdinimo ir vėsinimo sistema.

ES pastatų energinio naudingumo direktyva:

Valstybės narės užtikrina, kad:

- iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos;

- po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos užtikrina, kad visi pastatai beveik nulinės energijos;

- valstybės narės parengia nacionalinius planus, kaip statyti daugiau beveik nulinės energijos pastatų;

- Europos Komisija vertins nacionalinius planus ir, jei prireiks, teiks rekomendacijas;

- iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas trejus metus Komisija skelbs ataskaitas apie pažangą valstybėse narėse didinant beveik nulinės energijos pastatus.

Tekstas publikuotas vasario 8 d. "Verslo žiniose"